Labas Gintarai
slavų prokalbę. Aš
ją pavadinau krivių
kalba. Lietuvoje ta krivių kalba tapo dabartine lietuvių kalba
Tad jūs esate vienas iš tos keliolikos kabotyrininkų tikinčių kad slavų ir aistų kalbos priklauso tai pačiai kalbų šeimai? Tie retai randomi tarp lietuvių!
Bandau aiškintis iš kur Krivių kalba radosi. Ji
Europoje
pakankamai nauja savo grmatika.
Ar tikrai šitaip manote? Bent dabartinės lietuvių kalbos gramatika aiškiai indoeuropietiška. Ją galima lengvai palyginti su lotynų, ostgotų ir Senųjų vokiečių kalbomis bei sanskritu.
(sirvintų) kalbos pagrindu.
būti panaši į suomių kalbą.
Juk soumių kalba neturi jokių bendrimų su lietuvių kalba! Argi radote tų tikrų bendrų ypatybių?
Ryšium su Jūsų paaiškinimu, kodėl ieškote Lendrės kaimo, galiu duoti kelias pastabas:
Kapelle (ar Kapellenberg) yra tikras vokiškas žodis, kilęs iš lotynų „capella“ ir reiškiant „koplyčia“. Tie Riugenio vietovardžiai gana nauji (XVII/XIX a.), kai jau buvo kalbama Naujoji vokiečių kalba. Nežinau iš kur kilęs lietuviškas žodis „kapas“, bet negali būti turėjęs įtaką į tuos vietovardžius.
Vietovardis „Dwarsdorf“ kilo iš „Twargelsdorf>Dwarg(el)sdorf“, šeima fon Twargel ten dar gyvena. Gal mokate paaiškinti asmenvardį „Twargel“ krivių kalba, bet turbūt galvojote apie vietovardžio kilimo iš žodžio „dvaras“. Manau, kad tas asmenvardis negali būti kylęs iš to žodžio.
Lancken iš tikrųjų reiškia „lanka“ (kilęs iš slavų kalbos), bet tai jau indoeuropiečių kamiena. Tokių vietovardžių rasite visur Europijoje bei Indijos pusiasalėje. Neseniai turėjome čia diskusiją apie tas „lankas“: /t/herkunft-slaw-lit-lanka/5816403
Lohme taip pat slaviškas vietovardis ir reiškia „pelkė“. Man neaišku kaip susieti tą „Lohme“ su lietuvių kalba.
Apie Riugeno vietovardžių kilimą galite skaityti šičia: http://www.ruegen-web.de/Ruegen-von-A-bis-Z/Inhaltsv….
Kaip suprantu, Jūs dabar ieškote senųjų Baltų dievaičių vardai rytų vokiečių vietovardžiuose. Va, tai parašysiu ir kitiems forumo dalyviems, nes tai, ką jūs esate rašęs, vos suprantama.
Viso gero
Immanuel